Juostų vijimas

Juostų vijimas lentelėmis – labai senas audimo būdas, žinomas visame pasaulyje. Lietuvoje pirmosios rastos vytos juostelės datuojamos nuo II a., Latvijoje VI a. Šis audimo būdas išliko iki šių dienų.

Juostoms vyti reikalingos lentelės. Jos buvo gaminamos iš medžio, kaulo, kai kur – kietos odos, į kapus dėtos ir specialiai pagamintos gintarinės arba miniatiūrinės žalvarinės. Tai keturkampės plokštelės su skylutėmis kampuose siūlams įverti. Viduramžiais Europoje naudotos ir trikampės, šešiakampės lentelės.

Juostos daugiausia vytos iš vilnonių, sukrių įvairaus storumo siūlų, dažniausiai dvisukių, natūralios spalvos arba dažytų įvairiais augalais. Taip pat naudotas baltos spalvos linas ataudams, o visiškai siauros lininės juostelės – kelnėms parišti. Viduramžiais rūbų apdailai naudotos juostelės vytos ir iš šilko, net dilgėlių pluošto, ataustos sidabro ir aukso siūlais.

Juostų raštai daugiausia paprasti – išilginiai dryžiai, eglutė, vingeliai pagal suvertų į lenteles siūlų spalvas. Dalis juostų buvo sudėtingiau rinktu raštu – rombais, žalčiukais, svastikomis ir kitokiais. Viduramžių Europoje puošniose aukso ar sidabro siūlais ataustose juostose, skirtose puošniems liturginiams ir didikų rūbams, suvydavo sudėtingas mitines, heraldines figūras – liūtus, paukščius ir t. t.

Vytos juostos ir juostelės yra gana tvirtos, atsparios trinčiai, tad naudotos drabužiams parišti, apsijuosti, puošnesnės – drabužių apdailai, vadelėms ir t.t. Juostelėmis būdavo apaudžiami ar apsiuvami apsiaustų kraštai, norint juos papuošti ir sutvirtinti.

Kasdieniniam naudojimui skirtas juosteles vijo kiekvienuose namuose tiek vyrai, tiek moterys, o itin puošnias veikiausiai ausdavo meistrai.

 

Meistrė:

Zita Onckule