Nėrimas adata - tai senovinis būdas daryti smulkiems kostiumo aksesuarams, tokiems kaip kepurėlės, kojinės, pirštinės. Vikinginiu laikotarpiu jis buvo plačiai naudojamas Skandinavijoje, kur ši technika išsilaikė iki tautinio kostiumo laikų. Manoma, kad buvo ir Lietuvos teritorijoje. Kaimyninėse šalyse yra rasta pirštinių, kojinių ir kitų adata nertų daiktų likučių. Vėlesniais laikotarpiais nerti ir sudėtingesni darbai, o patys seniausi radiniai aptikti dar Egipte 4 a.po Kr.
Pats procesas yra sudėtingesnis ir ilgesnis nei mezgant virbalais ar neriant vąšeliu. Naudojami poros metrų ilgio siūlų galai. Nėrinys gaunasi tvirtas, ir sunkiai išardomas, o raštų ir būdų įvairovė suteikia skirtingas tekstūras bei tankumą.
Meistrė: Indrė Liškauskaitė