Popieriaus gamyba rankinio sėmimo būdu

Atimk iš žmogaus vandenį-                                                                                                             Jis numirs, atimk popierių –                                                                                                           Jis nustos būti žmogumi. 

                              /B. Grin/

Ar galite įsivaizduoti pasaulį ir gyvenimą be popieriaus?

Popieriaus gamybos pradininku laikomas imperatoriškojo teismo pareigūnas TSAI-LUNI, iš Kinijos, kuris  apie 105 m. pasiūlė gaminti popierių iš smulkintos pluoštinės žaliavos: pakulų, medžio žievės, skudurų ir senų žvejybinių tinklų. Iki tol buvo žinomi papirusas (papiruso augalas) ir pergamentas (avies/jaučio oda).

Remiantis šaltiniais, galima teigti, kad 14 a. pabaigoje Vytauto Didžiojo kanceliarijoje greta pergamento, kurį vartojo svarbiems dokumentams rašyti, mažesnės svarbos raštams naudojo popierių. Lietuvoje popierius pradėtas gaminti tik 16 a. pradžioje. Pirmoji popieriaus dirbtuvė buvo pastatyta Vilniuje. Iš išlikusių dokumentų yra žinoma, kad 1524 m. į Vilnių atvyko iš Šveicarijos popieriaus meistras SAN VERNARTAS. Pastarajam ir buvo suteikta privilegija ( Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto senojo) Vilnios upės Pilies rajone  įrengti popieriaus dirbtuves.

Popieriaus gamyboje reikalingas vanduo, todėl popieriaus dirbtuvės - malūnai būdavo statomos prie vandeningesnių upių. Vandens jėga buvo reikalinga skudurų grūdimo ir draskymo įtaisams (vėliau holenderiams) ir popieriaus presavimo kūjams judinti. Parenkant popieriaus dirbtuvei vietą, į vandenį dėmesys buvo kreipiamas ne tik kaip į varomąją jėgą, bet ir kaip į pagalbinę gamybos medžiagą. Nuo vandens skaidrumo priklausydavo gaminamo popieriaus rūšis, jo švarumas ir spalva.

Europoje iki 18 a. pabaigos popierius buvo gaminamas išimtinai iš lininių ir medvilninių skudurų. Kuo labiau skudurai buvo sudėvėti, tuo lengviau juos buvo apdirbti, o gautas iš tokios žaliavos popierius buvo plonas, aukštos kokybės. Iš vilnonių ir šilkinių skudurų gamino tik blogesnės rūšies popierių pakavimui. Skudurus rinko tam darbui paskirti žmonės, kurie keliavo po kaimus ir miestus. 

 Gaminant popierių rankiniu būdu, pagrindinis įrankis yra semiamoji  forma. Pagaminti popieriaus lapą be semiamosios formos neįmanoma, kaip ir išausti audeklą be staklių.  Semiamos formos brangiai kainavo. 1783 m. Londone pagaminta viena semiamųjų formų pora kainavo 5 svarus sterlingų 5 šilingus, maždaug tiek, kiek vežimas su pora arklių.

Kiekviena popieriaus dirbtuvė pagamintame popieriuje dėdavo savo ženklą. Vandenženklis buvo popieriaus markė, dirbtuvės ženklas, kuris atskirų dirbtuvių popierių skyrė ir apsaugojo jį nuo padirbimo.

 

Meistrė:

Gabija Gužaitė