Tomas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gimiau 1977 m. Marijampolėje, nuo devynerių metų gyvenu Kaune. Papildomai lankiau keturmetę Kauno vaikų dailės mokykla, kurią baigiau 1992 m. Vėliau įstojau į Kauno taikomosios dailės mokyklą. Kartu su viduriniu išsilavinimu įgijau baldžiaus specialybę. Įstojau į Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institutą, kuriame 2002 m. man suteiktas menų krypties skulptūros bakalauras, o 2004 m. – skulptūros magistro laipsnis. Baigęs mokslus užsiimu kūrybiniais darbais, dalyvauju meno parodose. Nuo 2010 m. įstojau į LDS.

Kalvyste susidomėjau dar vaikystėje. Senelis kaime kaldavo karštą geležį atlikdamas  nesudėtingus darbus ūkyje. Prosenelio, kuris buvo geresnis kalvis nei senelis, neteko  matyti gyvai, girdėjau tik daug pasakojimų apie jį. Paslaptis, apgaubusi šį amatą, tiesog viliojo. Būdamas trylikos metų ėmiau mokytis kalviauti. Pradėjau nuo peilių. Ryžtis paskatino ir tai, kad vasaromis pradėjau dalyvauti archeologiniuose kasinėjimuose, gyvendavome beveik visą laiką gamtoje, kur peilio tiesiog reikėjo. Čia be jo jausdavausi kaip be rankų. Prasidėjo ieškojimų, mokymosi kelias. Domėjausi ne tik peiliais. Kaliau įvairiausius dirbinius: interjero detales, įrankius, ginklų kopijas, galiausiai – skulptūras. Perėjau visas mokymosi pakopas, maždaug prieš 10 metų jau galėjau kalvystės būdu sukurti ar pagaminti bet ką – meno kūrinį ar patogų, patikimą įrankį.

Remdamasis archeologine medžiaga, peilių kopijas darau nuo 2001 m.  2005 m. įstojau į gyvosios archeologijos klubą „Pajauta“. Kasmet dalyvauju gyvosios archeologijos šventėse Lietuvoje ir užsienyje. Prieš keletą metų pradėjau bendradarbiauti su Vykintu Motuza. Su juo pasidaliname darbus ir kiekvienas atliekame tai, ką sugebame geriausiai. Aš kalu geležtes, jis jas įtveria, pagamina peilių makštis. Abu dabar pripažįstame, jog ne veltui šiame amate būta darbų susiskirstymo ir anksčiau. Negali vienas žmogus visko mokėti puikiai. Mūsų bendro darbo rezultatas – prikeltas autentika alsuojantis lietuviškas peilis.

Senoviniai peiliai mane tiesiog stebina savo tobulom linijom, funkcionalumu. Jų geometrija atskleidžia, kaip visapusiškai senovės meistrai valdė medžiagą ir formą. Ne vieną mėnesį teko bandymų klaidų keliu eiti tam, kad perprasti specifiškus kalimo būdus, įminti senųjų meistrų paslaptis, naudojantis tų laikų priemonėm.

Peilis yra neabejotina mūsų materialaus kultūros paveldo dalis. Tuo norisi pasidalinti su kitais, sugrąžinant į dabartį. 

Meistras

Tomas Vosylius